Norint išsaugoti per vasarą sukauptas vidines jėgas, svarbu gerai ilsėtis, subalansuotai maitintis ir būti fiziškai aktyviems. Sustiprinti imunitetą ir papildyti energijos atsargas padės maisto papildai.
1. Tinkamai ilsėkitės
Geras ir kokybiškas miegas pats savaime gali daryti stebuklus. Naktį suaugęs žmogus turi miegoti 7–9 valandas. Kadangi žmonėms išsiugdo miego ir būdravimo ritmas, jo reikia laikytis ir visada eiti miegoti tuo pačiu metu. Jeigu miego trūksta visą darbo savaitę, reikia išsimiegoti savaitgalį, kitaip susidarys miego trūkumas, kuris didina streso hormono kortizolio gamybą. Kuo greičiau bus pašalintas miego trūkumas, tuo mažiau žalos jis padarys organizmui.
Kadangi trečdalį savo gyvenimo mes praleidžiame miegamajame, į jį reikėtų investuoti kiek daugiau nei į svetainę. Pirmiausia kambaryje reikia sudaryti maksimaliai komfortiškas sąlygas išsimiegoti: patalpoje neturi būti per daug vėsu arba karšta, oras turi būti gaivus, o gatvės apšvietimas, saulė arba triukšmas neturi trukdyti miegoti. Ekspertai rekomenduoja miegamajame laikyti kuo mažiau blaškančių objektų, todėl televizorius ir knygos tegu lieka kabinete ar svetainėje. Visavertį miegą užtikrina patogus čiužinys, pagalvė ir antklodė. Norint gerai išsimiegoti, vakarais naudinga valgyti lengvą maistą, turintį daug baltymų, bet nereikėtų gultis pilnu skrandžiu, nes virškinimo sistemai taip pat reikia poilsio.
2. Sveikai maitinkitės
Tinkama mityba turi neįtikėtiną poveikį savijautai. Geriausia, kai žmogus tris kartus per dieną valgo šilto maisto ir du kartus užkanda. Jeigu nėra galimybės valgyti kas 3–4 valandas, kraujyje gali sumažėti cukraus kiekis, o tai organizmui signalizuoja apie prasidedančią krizę. Tam, kad būtų palaikoma energija ir cukraus kiekis kraujyje staigiai nenukristų, organizmui reikia baltymų. Jie ilgam užtikrina sotumo jausmą ir suteikia energijos. Geru baltyminiu maistu laikomi, pavyzdžiui, patiekalai iš kiaušinių.
Į savo valgiaraštį derėtų įtraukti daugiau žaliųjų lapinių daržovių. Jų galima vartoti per pusryčiams, įdėti į salotas per pietus arba vakarienę. Žaliosios lapinės daržovės labai naudingos, jose yra daug vitaminų ir mineralinių medžiagų.
3. Stiprinkite organizmą vitaminais
Lietuvos klimato sąlygomis vitaminus reikia pradėti vartoti jau spalį arba lapkritį. Naudinga gerti polivitaminus, nes juose yra kruopščiai subalansuotas vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų kompleksas, kuris užtikrina reikiamų vitaminų ir mineralų paros normą. Kuriant vitaminų kompleksus, atsižvelgiama į vyrų, moterų, vaikų ir senyvo amžiaus žmonių organizmų ypatumus.
Rudenį galima papildomai vartoti preparatus, kuriuose yra imuninei sistemai reikalingų medžiagų, tokių kaip vitaminai A, C ir E, cinkas ir selenas.
Tonusui pakelti tinka rausvažiedžių ežiuolių preparatai. Juos galima gerti kursais po 3–4 savaites.
Vaikams ir suaugusiesiems, kurių imuninė sistema silpna ir kurie lengvai suserga, gali padėti probiotikai. Tai virškinimo trakte gyvenančios gerosios bakterijos, kurios yra gyvybiškai svarbios virškinimui ir imuninės sistemos darbui.
Stiprus antioksidantas yra greipfrutų sėklų ekstraktas. Greipfrutų žievėje ir sėklose yra labai stiprių antimikrobinių medžiagų, kurių efektyvumas nenusileidžia net sintetiniams antibiotikams. Jos laikomos bioflavonoidais, kurie ypatingi tuo, kad net nedidelė jų dozė gali sunaikinti ligos sukėlėjus: bakterijas, grybelius ir virusus. Greipfrutų sėklų ekstraktas gali daryti poveikį kai kuriems receptiniams vaistams, todėl prieš juos vartojant reikėtų pasikonsultuoti su vaistininku. Peršalus rekomenduojama gerti po 15 lašų ekstrakto tris kartus per dieną, sumaišius su vandeniu arba apelsinų sultimis.
Epidemijų metu daug kas valgo česnakus. Tai sveika, nes česnakai yra natūralus antibiotikas, kompleksinis vitaminų, mineralų ir flavonoidų šaltinis. Česnakai padeda sustiprinti organizmo gebėjimą apsisaugoti. Jis turi kraują skystinantį poveikį, todėl tie, kurie turi kraujo krešėjimo problemų, turėtų atsargiai valgyti česnakus arba visiškai jų atsisakyti. Tiems, kurie nemėgsta česnako kvapo, tiks aromatizuotos kapsulės, tabletės arba tinktūra.
Šaltalankių poveikis susijęs su tuo, kad jų uogose yra labai daug vitaminų, mineralinių medžiagų ir organinių rūgščių. Šaltalankių aliejuje esantys antioksidantai apsaugo organizmą nuo riebalų rūgščių oksidacijos, kuri vyksta veikiant įvairioms medžiagų apykaitos, streso reakcijoms ir bakterinėms ligoms. Galima įsigyti įvairių sirupų, sulčių, aliejų ir kapsulių.
Vitaminas C, taip pat žinomas kaip askorbo rūgštis, yra antioksidantas, padedantis apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų ir stiprinantis imuninę sistemą. Manoma, kad žmonės, vartojantys su maistu daugiau vitamino C, greičiau ir lengviau perserga peršalimo ligomis. Galima įsigyti įvairaus dydžio tablečių, dražečių arba tirpiųjų tablečių.
Cinkas reikalingas daugybei fermentų suaktyvinti. Jis reguliuoja imunitetą, dalyvauja organizme vykstančioje hormonų sintezėje. Pirmas ženklas, kad trūksta cinko, yra lėtas įdrėskimų ir žaizdų gijimas.
Selenas yra antioksidantas, apsaugantis organizmą nuo oksidacinės pažaidos, kitaip sakant, nuo laisvųjų radikalų poveikio. Didelis laisvųjų radikalų kiekis silpnina imuninę sistemą ir sukelia ankstyvą senėjimą. Nuo seleno kiekio organizme priklauso galimybė užsikrėsti virusine infekcija ir ligos sunkumas. Be to, selenas apsaugo nuo toksinio sunkiųjų metalų poveikio.
Vitaminas D atlieka svarbią funkciją kalcio apykaitos reguliavimo procese. Esant vitamino D trūkumui, kalcis blogiau įsisavinamas žarnyne, todėl organizmas negali apsirūpinti pakankamu kalcio kiekiu. Vitaminas D gaminasi odoje, veikiant UVB spinduliams, tačiau Lietuvoje saulės šviesos būna pakankamai tik 3–4 mėnesius per metus. To neužtenka, kad pasigamintų būtinas vitamino D kiekis, todėl mūsų klimato sąlygomis vitaminą D rekomenduojama gerti visus metus.
Gvaraninės paulinijos, ženšeniai ir rausvosios rodiolės padeda stiprinti kūną ir sielą, mažina nuovargio jausmą, bet tinka tik trumpalaikiam gydymui, o ne ilgalaikiam vartojimui. Žmonės, turintys padidėjusį arterinį ir akių spaudimą, turėtų jų vartoti atsargiai.
4. Judėkite arba sveikai sportuokite
Kasdienis judėjimas arba sveikas sportas gerina savijautą ir suteikia žvalumo. Prieš pradedant treniruotę, svarbu nepamiršti apie sveiką mitybą ir atsigauti padedančias priemones. Taip pat reikia įvertinti, ar įprastas racionas užtikrina paros energijos poreikį ir turi tinkamą pagrindinių maistinių medžiagų proporciją: baltymai, angliavandeniai ir riebalai.
Palyginti su įprastu maistu, maisto papildai išsiskiria tuo, kad jie yra koncentruoti ir greičiau įsisavinami organizmo. Taip užtikrinamas greitesnis atsigavimas po fizinio krūvio.
Sportuojant svarbu, kad organizmas gautų pakankamai magnio. Nuo jo priklauso energijos gamyba ląstelėse, nukleino rūgščių ir baltymų sintezė, širdies raumens bei kraujotakos sistemos veikla, angliavandenių apykaita ir aminorūgščių aktyvinimas. Suaugusiam žmogui reikalinga magnio paros norma yra nuo 280 iki 450 mg, atsižvelgiant į kūno masę, fizinį aktyvumą ir mitybos įpročius. Poreikis didėja esant emociniam ir fiziniam stresui. Dėl magnio pasišalinimo su prakaitu gali atsirasti nuovargis ir mėšlungis.
Sąnarių sveikatai ir jų problemų profilaktikai puikiai tinka preparatai, kuriuose yra gliukozamino. Gliukozaminas yra natūrali medžiaga, reikalinga kremzliniam audiniui išsaugoti ir gydyti. Nors gliukozaminą gamina pats organizmas, su amžiumi jo kiekis mažėja. Su maistu gliukozamino gauti neįmanoma, todėl reikia papildomai vartoti gliukozamino preparatus. Vaistinėse galima rasti preparatų arba vien tik su gliukozaminu, arba priemonių, kuriose jis yra suderintas su kitomis veikliosiomis medžiagomis, stiprinančiomis sąnarius ir kremzlinį audinį.
Būtinai padarykite ką nors svarbaus savo sveikatai: šiek tiek pakoreguokite racioną, užsiimkite sportu, pertvarkykite miegamąjį arba pradėkite vartoti tam tikrą vitaminą, kurio trūksta organizmui. Neleiskite, kad energija nukristų iki kritinio lygio. Įkraukite savo vidinį akumuliatorių!
